UV lako sukibimą su įvairiomis medžiagomis įtakoja įvairūs veiksniai, įskaitant medžiagos tipą, paviršiaus apdorojimą, UV lako formulę ir kietėjimo proceso sąlygas. Čia pateikiama kai kurių įprastų medžiagų ir UV lako sukibimo apžvalga:
Mediena: UV lakas paprastai gerai sukimba su mediena, ypač ant tinkamai nušlifuotų ir nuvalytų paviršių. UV lakas gali prasiskverbti į medienos poras, sudarydamas tvirtą dangą. Tačiau kai kurią medieną, kurioje yra daug alyvos, gali prireikti pirmiausia apdoroti gruntu arba sandarikliu, kad būtų pagerintas sukibimas.
Plastikas: plastikinės medžiagos turi mažesnę paviršiaus energiją ir paprastai jas reikia apdoroti liepsna, koronuoti, apdoroti cheminiu būdu arba naudoti gruntą, kad pagerintų sukibimą. Įvairių tipų plastikų (tokių kaip polietilenas, polipropilenas, ABS ir kt.) sukibimas su UV laku labai skiriasi.
Metalas: norint pagerinti sukibimą, metaliniai paviršiai paprastai reikalauja išankstinio apdorojimo etapų, pvz., riebalų šalinimo, rūdžių pašalinimo ir poliravimo. UV lakas paprastai gerai sukimba su metalais, ypač naudojant specialiai tam skirtus gruntus ar klijus.
Popierius ir kartonas: UV lakas paprastai gerai sukimba su popieriumi ir kartonu, jis dažniausiai naudojamas knygų viršeliams, pakuotėms ir kt. Tačiau popierius turi stiprią vandens sugeriamumą, todėl gali tekti naudoti specialias UV lako formules, kad būtų išvengta dangos trapumo.
Stiklas ir keramika: šios medžiagos turi didesnę paviršiaus energiją, bet paprastai yra lygesnės. UV lako sukibimas ant šių medžiagų gali būti ne toks geras kaip ant medžio ar plastiko, todėl gali prireikti naudoti gruntą arba specialias formules, kad pagerintų sukibimą.
Pluoštinės medžiagos, pvz., tekstilė, audiniai ir kt., dažnai blogai sukimba ir reikalauja specialaus išankstinio apdorojimo arba grunto, kad pagerintų sukibimą.
